Lietuvos Vyriausybės parengtuose ir Seimui pateiktuose 2025 m. valstybės biudžeto ir socialinių fondų biudžetų projektuose suplanuoti fiskaliniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu, tačiau sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiantis valstybės įsiskolinimas ribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje, teigiama Lietuvos banko išvadoje, kuri šiandien pristatoma Seimo Audito komitete.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad projektuose suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai taip pat didins ir infliaciją, yra rizikų dėl dalies mokestinių pajamų surinkimo, o fiskalinė politika bus anticiklinė, ir tai lems valdžios sektoriaus deficito augimą.
„Nors rizika finansiniam stabilumui nekyla, atkreipiame dėmesį į valstybės įsiskolinimo augimą vidutiniu laikotarpiu. Projektuose numatoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 m. sudarys beveik 49 proc. BVP ir bus net 11,5 proc. punkto didesnė, palyginti su 2023 m. Dabartiniame pasaulyje iššūkių tikrai netrūksta. Sparčiau didėsianti valstybės skola ribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Nepaisant numatomo reikšmingo skolos padidėjimo, su valdžios skolos tvarkymu susijusius iššūkius mažina žemas įsiskolinimo lygis – jis tebėra vienas mažiausių euro zonoje (euro zonos vidurkis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 88,1 % BVP). Skolos refinansavimo riziką mažina pamažu pingantis skolinimasis, kuris ilgoje perspektyvoje leidžia tikėtis ir lėčiau didėsiančių palūkanų sąnaudų.
Lietuvos banko vertinimu, projektuose numatytos priemonės darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui. Gyventojų pajamas didins suplanuotas viešojo sektoriaus darbuotojų atlygio augimas, spartesnis socialinių draudimo išmokų indeksavimas ir socialinės paramos išmokų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio formulės pakeitimas.
Gyventojų pajamas didinantys sprendimai infliaciją Lietuvoje 2025 m. padidins apie 0,1, o 2026–2027 m. – dar po 0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per trejus metus būtų maždaug 0,8 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Atsižvelgiant į tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, pagal kurį 2025–2027 m. numatoma atitinkamai 2,5, 2,7 ir 2,6 proc. vidutinė metinė infliacija, siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje būtų pastebimas ir sudarytų maždaug dešimtadalį per metus.
Lietuvos banko vertinimu, kitąmet fiskalinio skatinimo mastas padidės. Valdžios sektoriaus deficitas, kuris 2025 m. dėl gerėjančios ekonominės padėties galėtų sumažėti 0,3 proc. punkto – iki maždaug 1,9 proc. BVP, padidės 0,8 proc. punkto iki 3 proc. BVP. Produkcijos atotrūkiui nuo potencialaus BVP lygio sumažėjus, bet neišnykus, biudžetų projektais formuojama fiskalinė politika 2025 m. bus anticiklinė ir skatinanti ekonomikos aktyvumą.
Vertindamas planuojamas biudžetų pajamas, Lietuvos bankas įžvelgia riziką, kad pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) planai 2025 m. gali būti neįvykdyti. Šių mokesčių pajamos gali būti atitinkamai 60–70 mln. Eur (0,06 % BVP) bei 20–30 mln. Eur (0,03 % BVP) mažesnės, nei planuojama.
Lietuvos bankas biudžetų projektus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią jis turi pateikti Seimui išvadą dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.
